Nuo 2026 m. balandžio 10 d. ES įvažiavimo ir išvažiavimo sistema (EES) veikia visuose Šengeno išorės sienos punktuose, o tai reiškia vieną aiškų dalyką sunkvežimių operatoriams: ne ES piliečiai, įskaitant profesionalius vairuotojus be leidimo gyventi ar ilgalaikės vizos, dabar privalo praeiti privalomą biometrinę registraciją kiekvieno įvažiavimo į Šengeno zoną metu. Pasu antspaudavimo era baigėsi. Tai ne teorinė pokyčių perspektyva – tai operatyvinė tikrovė, kuri jau dabar veikia maršrutų planavimą, vairuotojų instruktavimą ir pasienio laikotarpius.
Kas yra EES ir kodėl tai svarbu krovinių vežėjams
EES yra ES informacinė sistema, registruojanti ne ES piliečių atvykimus ir išvykimus per Šengeno išorines sienas. Sistema fiksuoja keturių pirštų atspaudus, veido atvaizdą ir paso duomenis. Ji pakeičia rankinį paso antspaudavimą ir leidžia automatiškai patikrinti, ar keliautojas neviršijo leidžiamo buvimo 90 dienų per 180 dienų periodo. Frontex, ES sienų apsaugos agentūra, koordinuoja techninę sistemos integraciją valstybėse narėse.
Krovinių vežėjams tai reiškia: kiekvienas ne ES pilietis, dirbantis kaip vairuotojas ir neturintis leidimo gyventi priimančiojoje šalyje ar galiojančios ilgalaikės vizos, privalo praeiti biometrinę registraciją. Tai apima didelę dalį Rytų partnerystės šalių vairuotojų, dirbančių ES operatoriams, taip pat Turkijos, Ukrainos ir Moldovos pilietybę turinčius vairuotojus, kurie kerta Šengeno zoną.
Kaip biometrinė registracija veikia pasienio punkte
Pirmą kartą atvykstantis vairuotojas, kuriam taikoma EES, turi sustoti specialiai įrengtoje vietoje ir atlikti viso biometrinio profilio registraciją: keturių pirštų atspaudai, veido nuotrauka, paso patikrinimas. Vėlesniuose atvykimuose – kol duomenys galioja trijus metus – patikrinimas greitesnis: tik pirštų atspaudų ar veido atvaizdo palyginimas su jau esamais įrašais.
Teoriškai tai turėtų užtrukti keletą minučių. Praktika kol kas kitokia. Pasienio punktuose, kur biometrinė infrastruktūra dar nevisiškai įdiegta arba tik iš dalies funkcionuoja, vairuotojai patiria ilgesnes eiles. IRU – Tarptautinė kelių transporto sąjunga – savo flash info apžvalgoje, paskelbtoje po oficialaus EES paleidimo, atkreipė dėmesį, kad įgyvendinimas valstybėse narėse yra nevienodas ir kad keli pasienio punktai dar nepasiekė visiško operatyvinio pajėgumo.
Pirmojo atvykimo ir pakartotinių atvykimų skirtumai
Pirmojo atvykimo metu registracija užtrunka ilgiausiai. Operatoriai, kurių vairuotojai kerta tą patį pasienio punktą reguliariai, gali tikėtis, kad po pirmos registracijos procedūra taps greitesnė. Tačiau jei vairuotojas keičia maršrutą ir kerta kitą pasienio punktą, biometriniai duomenys turėtų būti prieinami iš centrinės sistemos, nors tai priklauso nuo konkretaus pasienio punkto techninės integracijos lygio.
Nevienodas pasirengimas valstybėse narėse
Ne visos valstybės narės 2026 m. balandžio 10 d. buvo vienodai pasiruošusios. Kai kuriose šalyse biometriniai įrenginiai sunkiasvorių transporto priemonių juostose dar nebuvo visiškai įdiegti. Graikijos, Vengrijos ir Rumunijos pasienio punktai, einantys palei pagrindines krovinio koridorių kryptis, buvo nurodyti kaip vietos, kur laukimo laikas galėjo būti ilgesnis pirmomis savaitėmis po paleidimo.
Lenkijos-Ukrainos ir Lenkijos-Baltarusijos kirtimo taškai yra ypatingai svarbūs Rytų Europos krovinių srautams. ITD – Lenkijos transporto inspekcija – kol kas nepaskelbė konkrečių EES kelionių laikų duomenų, tačiau operatoriai, dirbantys su Ukrainos vairuotojais, turėtų tikrinti šių punktų operatyvines sąlygas atskirai, nes Ukraina Šengene nedalyvauja, o tai reiškia, kad ukrainiečiai vairuotojai kertantys į ES patenka tiesiai į EES tikrinimo procesą.
Kurių vairuotojų tai liečia ir kurių ne
EES taikoma ne ES piliečiams, keliantiems trumpam buvimui Šengeno zonoje. Tai apima:
- Vairuotojus, turinčius bevizio režimo teisę (pavyzdžiui, gruzinus, ukrainiečius), kurie atvyksta trumpam;
- Vairuotojus su trumpalaike viza (C viza);
- Vairuotojus be galiojančio leidimo gyventi priimančiojoje Šengeno šalyje.
Sistema netaikoma:
- ES piliečiams;
- Ne ES piliečiams, turintiems galiojantį leidimą gyventi ES šalyje;
- Ilgalaikės vizos (D vizos) turėtojams;
- Jungtinės Karalystės piliečiams, kuriems taikoma atskira tvarka.
Praktiškai tai reiškia, kad didelė dalis Ukrainos, Moldovos, Turkijos, Gruzijos ir Azerbaidžano vairuotojų, dirbančių ES krovinių vežimo rinkoje, pateks į EES sistemą. Operatoriai, kurie remiasi ne ES vairuotojais be leidimo gyventi, turi žinoti kiekvieno vairuotojo statusą prieš sudarydami maršrutą.
Operatyvinis poveikis: laiko buferiai ir dokumentų valdymas
Konkretūs pokyčiai, kuriuos turi atlikti krovinių vežėjai:
- Patikrinti kiekvieno vairuotojo pilietybę ir leidimo gyventi statusą prieš planuojant maršrutą per Šengeno išorinę sieną;
- Papildyti vairuotojų instruktavimo procedūras – vairuotojai turi žinoti, kad pirmojo atvykimo metu jų gali paprašyti sustoti atskiroje registracijos zonoje;
- Prie planuojamų kirtimo laikų pridėti bent 30–60 minučių buferį punktuose, kuriuose biometrinė infrastruktūra dar nevisiškai funkcionuoja – ypač pirmą kartą kertantiems vairuotojams;
- Rinkti informaciją apie konkrečių pasienio punktų parengtį pagrindiniais maršrutais, nes sąlygos skiriasi ir keičiasi.
IRU rekomenduoja operatoriams sekti oficialius Europos Komisijos ir Frontex atnaujinimus dėl konkrečių šalių procedūrų ir neremtis vien vairuotojų pranešimais iš vieno kirtimo, nes pasirengimo lygis tas pats savaitę gali skirtis priklausomai nuo pamainos ir technikos veikimo.
MVĮ ir mažos transporto įmonės susiduria su didžiausiu administraciniu krūviu
Didelės logistikos įmonės jau atnaujino savo vairuotojų duomenų bazes ir yra integravusios EES tikrinimo žingsnius į maršruto patvirtinimo procesus. Mažesnės transporto įmonės – turinčios 3–20 sunkvežimių ir dirbančios su mišriu vairuotojų statusų portfeliu – dažnai neturi tokių administracinių išteklių. IRU yra viešai paraginus ES institucijas užtikrinti proporcingą ir pragmatišką EES įgyvendinimą, ypač komerciniam transportui, kad biometrinė registracija netaptų sisteminiu vėlinimo veiksniu pagrindinėse krovinių arteriose.
Ką daryti jau dabar: konkrečių veiksmų sąrašas
Krovinių vežimo operatoriai turėtų atlikti šiuos veiksmus nedelsiant:
- Peržiūrėti visų ne ES piliečių vairuotojų dokumentų statusą – ar jie turi leidimą gyventi, D vizą, ar kerta tik su C viza ar beviziu režimu;
- Informuoti vairuotojus apie EES procedūrą ir ką daryti, jei pasienio pareigūnas liepia sustoti biometrinei registracijai;
- Patikrinti IRU flash info apžvalgas ir Frontex operatyvinius pranešimus dėl konkrečių pasienio punktų, kuriais dažniausiai naudojamasi;
- Atnaujinti CMR dokumentų ir vairuotojo asmens dokumentų kopijų saugojimo tvarką, kad bet kokio tikrinimo atveju viskas būtų pasiekiama greitai;
- Įtraukti EES kirtimo buferį į krovinio pristatymo laiko skaičiavimus, ypač prekėms su griežtomis pristatymo langų sąlygomis.
EES ir kitos pasienio kontrolės priemonės
EES neveikia izoliuotai. Krovinių vežėjai, kertantys Šengeno išorės sienas, susiduria ir su kitomis kontrolės priemonėmis vienu metu: ADR patikrinimais, CMR dokumento tikrinimu, tachografo duomenų tikslinimu. Pasienio punktuose, kur EES infrastruktūra dar nestabili, papildoma eilė biometrinei registracijai gali sutapti su techniniais kamščiais. Operatoriai, vežantys greitai gendančius krovinius pagal ATP susitarimą, turėtų ypač atidžiai stebėti situaciją, nes vėlavimai pasienio punktuose tiesiogiai kelia pavojų krovinio temperatūros režimui.
Dažnai užduodami klausimai
Ar EES pasienio tikrinimas taikomas visiems sunkvežimių vairuotojams?
Ne. EES taikoma tik ne ES piliečiams, keliantiems trumpam buvimui Šengeno zonoje ir neturintiems leidimo gyventi ar ilgalaikės D vizos. ES piliečiai ir ne ES piliečiai su galiojančiu leidimu gyventi ES šalyje EES sistemai netaikomi.
Kiek laiko užtrunka EES biometrinė registracija pasienio punkte?
Pirmojo atvykimo metu procedūra – pirštų atspaudai, veido atvaizdas, paso tikrinimas – oficialiai turėtų trukti kelias minutes. Tačiau pirmomis savaitėmis po EES paleidimo, esant nevisiškai parengtai infrastruktūrai, faktiniai laukimo laikai kai kuriuose punktuose siekė 30–90 minučių.
Kokie pasienio punktai yra labiausiai paveikti EES įdiegimo problemų?
IRU flash info apžvalgos nurodo, kad įgyvendinimas nevienodas. Pirmomis savaitėmis ilgesni laukimo laikai buvo fiksuojami Graikijos, Vengrijos ir Rumunijos išorės sienos punktuose. Konkrečius duomenis reikia tikrinti tiesiogiai su Frontex ir atitinkamomis nacionalinėmis pasienio tarnybomis.
Ką daryti vairuotojui, jei pasienio punktas neturi veikiančios EES įrangos?
Valstybės narės turi turėti atsargines procedūras. Paprastai tai reiškia grįžimą prie rankinio paso tikrinimo. Vairuotojai turėtų turėti visus keliavimo dokumentus lengvai pasiekiamus ir nepanikuoti, jei pareigūnas nukreipia į atsarginę juostą.
Kaip fleet manageriai turėtų atnaujinti vairuotojų dokumentų valdymą dėl EES?
Rekomenduojama sukurti vidinę vairuotojų pilietybės ir leidimo gyventi statuso registrą, žymėti, kurie vairuotojai pirmą kartą kirs Šengeno išorinę sieną po EES paleidimo, ir pridėti EES instruktavimą prie standartinių vairuotojų parengiamųjų dokumentų prieš tarptautinį reisą.
Ar Ukrainos vairuotojai, dirbantys ES operatoriams, patenka į EES sistemą?
Taip. Ukraina nėra Šengeno zonos narė, todėl Ukrainos piliečiai, atvykstantys į Šengeno zoną su bevizio režimo teise ar C viza ir neturintys leidimo gyventi ES, privalo praeiti EES registraciją. Tai liečia didelę dalį Ukrainos vairuotojų, dirbančių tarptautinio krovinių vežimo srityje.
EES pasienio kirtimo tvarka Europoje yra nauja realybė, su kuria krovinių vežėjai susiduria jau dabar. Operatoriai, kurie iš anksto patikrins savo vairuotojų statusą, informuos savo vairuotojus ir pridės laiko buferius prie planuojamų kirtimo laikų, išvengs didžiausių operatyvinių trikdžių. Tie, kurie tikisi, kad sistema „susitvarkys pati”, rizikuoja praleistais pristatymo langais ir paaiškinimais klientams, kurių galima būtų išvengti.
